Pasmerktųjų kalnas
Vienos šalies, esančios už devynių girių, devynių marių, valdovas, savo politinius oponentų bausmę patikėdavo kalnui ir likimui, o gal pasmerktojo sumanumui.
Pagavę, pasmerktąjį, rytais - užkeldavo ant šimto metrų kalno, stačiais šlaitais. Valdovo sargai-alpinistai susirinkdavo savo įrangą ir nusileisdavo žemyn. Pasmerktasis likdavo vienas kalno viršūnėje su 75 metrų virve ir peiliuku. Dar jam kompaniją palaikydavo du medžiai. Vienas augo viršukalnėje, kitas per vidurį kalno, ant iškyšulio.
Ilgą laiką niekam nepavyko nusileisti, arba mirdavo badu viršūnėje arba žūdavo bebandydami leistis. Bet vieną dieną vienam jaunuoliui tai pavyko. Valdovas nusprendė, kad sumanų vaikiną verta paskirti savo patarėju. Bet tai jau kita istorija....
Kaip jaunuoliui pavyko nusileisti nuo kalno?
- prisijunkite norėdami rašyti komentarus
Ekstremalams: pririšti virvę prie abiejų medžių, paskui nusileisti virve apie 27 m., nuipjauti virvę, prisirišti pačiam ir pasileisti. Smagaus skrydžio. Į žemę turėtai neatsirenkti pritruks 2 m. :)
- prisijunkite norėdami rašyti komentarus
Pateikė Saulius - 2008, Balandis 15 - 10:21.ekstremalus būdas ... gal ir būtų neblogas, jei dar draugeliai ar kaimynai pūkų patalų pakalnėje, kokią krūvą sukrautų ....
- prisijunkite norėdami rašyti komentarus
Pateikė Daishi - 2008, Balandis 25 - 14:26.